„Kai susidūriau su nelaime, netekau ne tik dantų, bet ir pasitikėjimo savimi“ – sako Raimondas iš Kuršėnų

Viskas nutiko per akimirką. Raimondas, 41-erių statybininkas iš Kuršėnų, važiavo dviračiu iš darbo, kai jį netikėtai parbloškė automobilis. Greitoji, ligoninė, operacija. Daugiau nei savaitę jis praleido gydymo įstaigoje. O kai pažvelgė į save veidrodyje – neatpažino. Sulaužytas žandikaulis, netekti keli priekiniai dantys.

„Buvo sunkiausia ne skausmas, o vaizdas, kurį matydavau rytais. Ir kaip manęs vengė anūkas, kai pirmą kartą pamatė be dantų…“ – prisimena vyras. Po traumos laukė ilgas gijimo kelias – kasdieniai vizitai pas gydytojus, griežta dieta ir jokių emocijų. Tik viltis, kad vieną dieną viskas grįš į savo vietas.

Tačiau kiek laukti? Kada gi jau galima pradėti galvoti apie dantų protezavimą po tokios rimtos traumos?

Kiek turi praeiti laiko po žandikaulio lūžio?

Žandikaulis – labai subtili kaulinė struktūra. Po lūžio ar kitos traumos, pirmas ir svarbiausias žingsnis – visiškas gijimas. Paprastai tai trunka nuo 6 iki 12 savaičių, priklausomai nuo traumos sudėtingumo. Bet ar tai reiškia, kad po trijų mėnesių jau galima neštis protezus ir šypsotis kaip niekur nieko?

Deja, ne visada. Gydytojai pirmiausia vertina, kaip gyja kaulas, ar nėra likę nestabilumo, ar nesiformuoja uždegiminiai procesai. Kartais reikia papildomų tyrimų – rentgeno, kompiuterinės tomografijos.

Taigi, laikas po traumos – tik pradžia. Reikia ir gydytojo „žalios šviesos“.

Kuo skiriasi protezavimas po traumos nuo įprasto?

Įprastai, kai pacientas nori susitvarkyti dantis – viskas aišku: nuvalomi dantys, daromi atspaudai, gaminami protezai. Po traumos – viskas kur kas sudėtingiau.

Gali būti, kad žandikaulio forma pasikeitė. Gali būti, kad dantys „išsivaikščiojo“ – pakrypo, pasislinko. Kartais tenka laukti, kol išsigydys gleivinės, dantenos ar net patys audiniai stabilizuosis.

Kitaip tariant – po žandikaulio traumos dantų protezavimas reikalauja daug daugiau individualumo ir kantrybės.

Kada jau galima pradėti?

Jeigu trauma įvyko prieš 3 mėnesius, o gydytojas pastebi, kad kaulinis audinys suaugęs, dantenos sveikos – protezavimą galima pradėti. Pradžioje dažnai pasirenkami laikini protezai. Jie padeda atstatyti estetiką, kalbos funkciją, bet leidžia stebėti, kaip organizmas reaguoja.

Tik po kurio laiko galima galvoti apie nuolatinius sprendimus – implantus ar fiksuotus protezus. Svarbiausia – jokio skubėjimo.

Juk netinkamai atliktas protezavimas gali sukelti dar didesnių problemų – netinkamą sąkandį, uždegimus, dar didesnį diskomfortą.

Emocinis fonas – ne mažiau svarbu

Po traumos, kai žmogus praranda dantis, labai dažnai pasikeičia visas jo gyvenimas. Vengiama bendrauti, šypsotis, kartais net išeiti į miestą. Ypač jei trauma – veido srityje.

Todėl labai svarbu ne tik atkurti dantis, bet ir padėti žmogui grįžti į įprastą emocinę būseną.

Protezas – ne tik fizinis daiktas. Tai lyg tiltas atgal į normalų gyvenimą.

Taigi, ką daryti?

Pirmiausia – neskubėti. Jei patyrėte žandikaulio traumą, būtina išlaukti gydytojo rekomendacijų.

Antra – rinkitės kliniką, kuri turi patirties su tokiomis situacijomis. Dantų protezavimas po žandikaulio lūžio nėra „kasdienybė“. Reikia kompetencijos.

Trečia – nebijokite klausti, domėtis, ieškoti sprendimų.

Daugiau informacijos čia – pasidomėkite patikimais šaltiniais ar tiesiog paklauskite savo gydytojo, kada geriausia pradėti procesą.

Ir kaip baigėsi Raimondo istorija?

Po keturių mėnesių gydymo Raimondas gavo pirmuosius laikinus protezus. Jis prisimena, kad tą dieną pirmą kartą nuo traumos nusišypsojo sau veidrodyje.

Dabar jau beveik metai po nelaimės. Raimondas turi nuolatinius protezus, grįžo į darbą ir vėl važinėja dviračiu.

„Svarbiausia – nepasiduoti. Net jei atrodo, kad viskas baigta. Dantys – ne tik šypsena, tai ir gyvenimo džiaugsmas“ – sako jis.