Sustojo statybos dėl archeologinių radinių? Ką daryti?

Statybos yra laikui ir pinigams imlus procesas, kurio tinkamas valdymas leidžia optimaliai  valdyti tiek laiko, tiek finansinius išteklius. Visgi neretai susiduriama su neplanuotais darbais ir iššūkiais, kuriuos reikia greitai spręsti. Vienas tokių iššūkių – archeologiniai radiniai ar archeologiniai kasinėjimai, ypač saugomose kultūrinio paveldo teritorijose. Tiesa, statybos paminėtose teritorijose jau sufleruoja, jog yra didelė tikimybė susidurti su archeologiniais kasinėjimais ar bent jau archeologinio sluoksnio įvertinimu.

Statybų bendrovės ar rangovai neretai yra ne kartą susidūrę su tokiais iššūkiais, taigi gali pasiruošti bei įvertinti galimas padidėjusias statybų projekto laiko ar finansines apimtis. Tuo tarpu individualūs asmenys, besistatantys namus, dažnai susiduria su archeloginio vertinimo procesu pirmą kartą. Ir vis dėlto abiem atvejais galioja griežtas teisinis reguliavimas šiuo klausimu, kurio visi turi laikytis.

Kaip elgtis susidūrus su archeologiniais tyrimais?

• Susidūrimas su archeologiniu paveldu nėra toks netikėtas, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Lietuvoje yra sudarytas kultūros vertybių registras ir žemėlapis, kuriame galima pasitikrinti, ar vieta, kurioje planuojamos statybos ar kiti žemės judinimo darbai, patenka į saugomo paveldo teritorijas.
• Statybos leidimus išduodančios valstybinės institucijos yra atsakingos už Paveldo tvarkybos reglamento vykdymą, kuriame nurodoma, kokiais atvejais turi būti atliekami archeologiniai tyrimai. Taigi jau šiame etape bus preliminariai aišku, ar teks atlikinėti archeologinius tyrimus.

Apie šiuos kasinėjimus galima sužinoti ir dar anksčiau – pradedant ruošti statomo objekto projektą. Patyrę architektai žino, kokius žingsnius ir darbus reikia atlikti, siekiant sėkmingai įgyvendinti projektą. Pavyzdžiui: įvertinti skypą, kuriame planuojama statyti objektą; atlikti grunto tyrimus ir kt.

• Tikėtai ar netikėtai susidūrus su archeologiniu paveldu ar bent jo tikimybe, reikėtų neišsigąsti ir nedaryti jokių spontatiškų bei savavališkų veiksmų, kurie sukeltų negrįžtamus ar skaudžius padarinius, pavyzdžiui archeologinių vertybių sunaikinimas ir pan.

Lietuva yra turtinga kultūriniu paveldu, kuris įtrautas į UNESCO pasaulio paveldą (įtrauktos 5 vietovės). Taigi kiekviena pastanga išsaugoti istoriją yra vertinga.

• Detaliai analizuokite reglamentus ir įstatymus, reguliuojančius archeologinio paveldo išsaugojimą. Daug informacijos rasite oficialiuose šaltiniuose, tokiuose kaip Valstybinė Kultūros Paveldo Komisija. Turėkite omenyje, jog šie procesai bus imlūs laikui, ypač jei pirmą kartą tenka su tuo susidurti.
• Kreipkitės į patyrusius archeologus. Archeologų paslaugos bus reikalingos visais atvejais nustatyti bei įvertinti archeologinio sluoksnio vertingumą. Patyrę archeologai, turintys sudėtingų projektų valdymo patirties, padės išvengti ar bent sumažinti neplanuotas išlaidas ir svarbiausia – sutaupys laiko, žinodami, kokias tiksliai procedūras reikia atlikti.

Į archeologus verta kreiptis jau tada, kai sužinote, jog jūsų sklype bus reikalingi archeologiniai vertinimai, tokiu būdu išvengsite daug brangaus laiko kainuojančių bandymų patiems tvarkytis dokumentus. Archeologai dirba nuo – iki, t.y. jie parengia išsamius projektus, sudaro veiksmų planus, kreipiasi į reikiamas institucijas, tvarko biurokratinius dalykus.

• Vertingas kultūrinis žemės sluoksnis atrandamas tik nedaugeliu atveju, taigi reikalingos procedūros yra daugiau formalumas, kurį būtina atlikti, laikantis numatytų teisinių reguliavimų. Paprastai tokios procedūros nedaro didelės įtakos statybų projektams laiko atžvilgiu. Žinoma, statybų rangovai įsivertina tokių procedūrų būtinumą ir iškart įtraukia jas į statybos projektų valdymą.

Visgi jei atrandamas vertingas kultūrinis žemės sluoksnis, tokiu atveju projektų laiko valdymas yra mažiau prognozuojamas, dėl galimų papildomų tyrinėjimų ir kasinėjimų, bei su jais susijusiomis papildomomis procedūromis. Patyrę archeologai, valdę ne vieną sudėtingą archeologinių tyrimų projektą, užtikrins kiek įmanomą sklandesnį procesą ir tai leis bent apyktiksliai planuoti tolimesnius žingsnius.

Geras pasiruošimas – pusė darbo

Jai planuojate statybas, geras pasiruošimas yra labai svarbus. Geras pasiruošimas užtikrins ne tik sklandų procesą ir valdomus finansinius bei laiko išteklius, bet padės išvengti ar sumažinti nenumatytų iššūkių riziką. Ir pasiruošimas statybos nėra tik statomo objekto projekto sudarymas ar statybos leidimo gavimas, tai kruopšti vietovės, sklypo ir aplinkinių vietų analizė, tame tarpe ir Kultūros paveldo registro patikrinimas. Jei numatyta vieta patenka į saugomų teritorijų sąrašą ar aplinkinėse vietovėse buvo aptikta vertingo kultūrinio paveldo, pasitarkite su archeologais, kokia tikimybė, kad ir jūsų sklype reikės atlikti archeologinius tyrimus. Žinodami galimas rizikas, objektyviai įsivertinkite savo laiko ir finansinius išteklius, ir tuomet priimkite galutinius sprendimus dėl planuojamų statybų. Galbūt vietos pakeitimas bus jums priimtinesnis variantas.