Žmonės, gailėdami vargšų gyvūnėlių, gali tapti vegetarais, o, norėdami sumažinti aplinkos taršą – užrakinti garažo duris ir, sėdus ant dviračio, kas rytą su vėjeliu lėkti į darbą. Tačiau kiek kompromisų galime padaryti, kai kalba pasisuka apie spintos turinį? Juk natūralus noras rengtis gražiai ir stilingai, taip pat papuošti savo didžiausią turtą – vaikus. Tačiau ar žinojote, jog būtent drabužių gamybos pramonė ir yra įvardinama kaip vienas didžiausių taršos šaltinių. Aišku, kad ir kokios stiprios aplinkosauginės idėjos būtų apnikusios protą bei širdį, rūbų neatsisakysime ir nuogi nelakstysime. Kompromisas šioje situacijoje – tvari mada, leidžianti įgyvendinti savo asmeninius poreikius su mažiausia žala gamtai bei aplinkiniams.
Kaip kiekvienas mūsų gali praktiškai įgyvendinti tvarios mados idėjas?
Pirmenybę teikti natūralioms medžiagoms. Pirkdami rūbą, į etiketę žvilgtelėkite ne tik norėdami pamatyti dydį ir kainą. Sudėtis – vienas iš svarbiausių kriterijų, kuriuo remiantis reikėtų priimti sprendimą dėl vieno ar kito drabužio įsigijimo. Pirmenybę teikite natūraliems ekologiškiems audiniams – linui, vilnai, medvilnei. Pastarieji suteiks ne tik didesnį komfortą kūnui, bet ir ilgiau išlaikys reprezentatyvią išvaizdą. Vadinasi, rūbas tarnaus ilgiau, tad naujų dairytis reikės rečiau. Dar viena svarbi drabužių, pagamintų iš natūralių medžiagų savybė – universalumas: tą patį rūbą, pavyzdžiui, lininį ar vilnonį, galėsite pritaikyti skirtingais metų laikais. Dėvėdami ekologiškus audinius sumažinsite aplinkos taršą sintetinių drabužių mikrogijomis, kurios atsiskiria juos skalbiant. Taip pat būsite tikri, jog jūsų oda neturės kontakto su pesticidų likučiais, toksinėmis cheminėmis medžiagomis ar cheminiais dažais. O tai ypatingai svarbu jautriai vaikų odelei.
Skirkite laiko tinkamai drabužių priežiūrai. Norėdami rūbu džiaugtis ilgiau, o kartu ir mažinti vartotojiškumą šiuos perkant rečiau, teks kruopščiai juos prižiūrėti. O jeigu auginate pasaulio tyrinėtoją, kuris, regis, tik ir ieško progų, kaip ant savo drabužių palikti kuo daugiau kasdienės veiklos pėdsakų? Vadovaukitės rūbo etiketėje pateikta informacija ir nesileiskite į „improvizacijas“, tikėdamiesi, jog, pavyzdžiui, džiovyklė ar aukšta temperatūra nepadarys žalos. Kartais pravartu pasinaudoti ir liaudiškais patarimais: mūsų senelės rūbų daug neturėjo, tad, natūralu, žinojo, kaip šiais reikia rūpintis.
Tinkamai atsisveikinkite su nebenešiojamais rūbais. Neleiskite, jog šie dienos šviesos nematytų kelis metus ar, dar blogiau, neišmeskite į šiukšlių konteinerį. Yra daug variantų, kaip galima savo senus rūbus prikelti antram gyvenimui ar tinkamai sunaikinti. Kaip jums mintis rengti kassezonines rūbų mainytuves, kurių metu apsikeistumėte drabužiais su draugėmis ar giminaičiais? Socialiniuose tinkluose populiarėja grupės, skirtos nebenaudojamų daiktų, tame tarpe – ir rūbų atidavimui kitiems žmonėms, ypač – patiriantiems nepriteklių. Geras darbas tiek vieno žmogaus atžvilgiu, tiek globaliu mastu. Jei manote, jog rūbai nėra tinkami toliau nešioti, galite šiuos nunešti į parduotuvę, perduodančią šiuos perdirbimui arba paprasčiausiai tvarkingai įdėti į tekstilės konteinerį.
Palaikykite gamintojus bei pardavėjus, besivadovaujančius tvarios mados idėjomis. Parduotuvės, kovodamos dėl pirkėjų dėmesio, siūlo viena už kitą įspūdingesnius rūbus. Rinkitės gamintojus bei pardavėjus, ne aklai besivaikančius pelno, tačiau savo veiklą grindžiančius tvarios mados idėjomis.