Darbas su nanomedžiagomis ir darbo sauga

XXI amžius – tai mokslo pažangos ir naujų galimybių laikas, kuomet verslo pasaulyje diegiamos naujos darbo priemonės ir keliami nauji saugos reikalavimai. Deja, besikeičiančios technologijos ir pažangios įrangos naudojimas apsunkina darbo saugos klausimus. Kiekvienas darbdavys turi pasirūpinti darbuotojų sauga ir sveikata, tačiau ką daryti tuo atveju, kai ši sritis kelia papildomų klausimų, pvz., darbas su nanomedžiagomis yra sparčiai populiarėjantis, tačiau vis dar naujas sektorius, kurio rizika nėra tinkamai ištirta.

Kas yra nanomedžiagos ir kur jos naudojamos?

Siekiant pasirūpinti tinkama darbo sauga, visų pirma būtina ištirti konkretaus darbo pobūdį. Šiuo atveju būtina atsakyti į klausimą – ką vadiname nanomedžiagomis? Nanomedžiagos – tai itin mažos dalelės, kurios yra 10 000 kartų mažesnės už mūsų plauką, jos naudojamos tokiose srityse kaip medicina ar farmacija, inžinerija, ryšių technologijos ir t. t. Nors nanomedžiagos gali būti gaminamos, paprastai jos sutinkamos gamtoje, pvz., dujose, kurias išmeta ugnikalniai, arba gali atsirasti kaip šalutinis kasdienės žmogaus veiklos produktas – tabako dūmai, išmetamųjų dyzelino dujų dūmai ir t. t.

Nanomedžiagos skiriasi savo savybėmis. Kai kurios rūšies nanomedžiagos naudojamos jau daugelį dešimtmečių, pvz., gaminant padangas ar betoną. Naujai atrandamos nanomedžiagos pritaikomos įvairioms pramonės sritims – kosmetikai, dažams, tekstilės pramonei, medicinos prietaisams ir pan., pavyzdžiui, itin patikimi anglies nanovamzdeliai išsiskiria tvirtumu, lengvumu ir patikimomis šilumos išsklaidymo bei elektros laidumo savybėmis, todėl naudojami gaminant sporto inventorių, transporto priemonių ir kosminių erdvėlaivių struktūrose, energijos saugojimo prietaisuose ir t. t. Judant tobulėjimo keliu, aktyviai kuriamos naujos kartos nanomedžiagos, pritaikomos įvairiems verslo sektoriams.

Nanomedžiagų keliamas pavojus ir darbo sauga

Augant nanomedžiagų poreikiui, daug klausimų kelia darbinės aplinkos rizikos faktoriai. Šiuo metu taikoma darbo sauga rodo, kad skirtingos nanomedžiagos turi skirtingą poveikį žmogaus sveikatai, todėl kiekvieną medžiagą būtina nagrinėti atskirai.

Didžiausias neigiamas nanomedžiagų poveikis siejamas su plaučių ligomis – uždegimu, fibroze ar auglių atsiradimu. Gali nukentėti ir širdies ir kraujagyslių sistema. Nanomedžiagos gali pasiekti ir kitus organus, pvz., smegenis, kepenis, minkštuosius audinius ar kaulų sistemą. Nanomedžiagų keliamas pavojus gali turėti įtakos ne tik tiesiogiai su šiomis medžiagomis dirbantiems asmenims, bet ir kitų sektorių darbuotojams, t. y. visur, kur apdorojamos ir tvarkomos nanomedžiagos, galinčios pasklisti i orą, patekti ant odos ar būti įkvėptos.

Darbdavys privalo racionaliai įvertinti nanomedžiagų keliamą pavojų ir taikyti efektyviausias saugos priemones. Darbo sauga užtikrinama prevencinėmis ir techninėms kontrolės, organizacinėms ir asmeninės apsaugos priemonėmis.