Vėdinimo sistemos ventiliatorių tipai

Įrenginėjant namuose vėdinimo sistemą rinktis dažniausiai tenka tarp natūralių ir priverstinių būdų užtikrinti oro cirkuliaciją. Pirmuoju atveju visas procesas vyksta dėka savaiminio oro srautų judėjimo patalpose per specialiai įrengtas angas ir ortakius. Tačiau kartais tokis būdas nėra pakankamas ir tenka imtis sistemos, kuri veikia dėka priverstinio oro srauto sukūrimo. Tokiose vėdinimo sistemose svarbus vaidmuo atitinka ventiliatoriams, nes būtent jų pagalba vyksta oro įsiurbimas į patalpas ir jo pašalinimas iš ten.

Ventiliatoriai – tai mechaniniai prietaisai, kurių paskirtis yra oro srautų sukūrimas vėdinimo ir kondicionavimo sistemose. Pagal savo konstrukcijos skirtumus ir veikimo principus šie prietaisai yra skirstomi į ašinius, radialinius ir diametralinius:

• Ašiniai ventiliatoriai. Tai patys paprasčiausi įrenginiai, kuriuos sudaro cilindrinis korpusas, kurio viduryje randasi propelerio tipo sparnuotė. Jai besisukant orui, patenkančiam per įėjimo angą yra suteikiamas pagreitis ir jis yra išstumiamas per išėjimo angą. Šio tipo ventiliatoriai yra naudojami sistemose, kuriose nėra didelio aerodinaminio pasipriešinimo ir kur reikia užtikrinti didelio oro srauto padavimą.
• Radialiniai (išcentriniai) ventiliatoriai. Juos įprastai sudaro spiralinis korpusas, stovas su velenu ir guoliais bei radialinis ratas su sparnuote. Oras per padavimo anga patenka į besisukantį ratą ir patenka į kanalus tarp sparnelių. Veikiamas išcentrinės jėgos, oras yra išstumiamas į spiralinį korpusą ir paduodamas į išėjimo angą. Vėdinimo ir kondicionavimo sistemose šie ventiliatoriai yra sutinkami labai dažnai.
• Diematraliniai ventiliatoriai. Juos sudaro būgno formos darbinis ratas su užlenktais į priekį sparneliais ir korpuso, kurio įvestyje yra atvamzdis, o išvestyje difuzorius. Šie įrenginiai pasižymi aukštesniais aerodinaminiais parametrais, kompaktiškumu ir aukštu naudingumu. Visa tai daro juos itin plačiai naudojamais vėdinimo sistemų įrengime.