Straipsniai

verslas, laisvalaikis, technologijos

Dlaw teisininkas atsako: ką daryti nusipirkus automobilį su paslėptais defektais?

dlaw

dlaw

Turbūt teko girdėti istorijų, kai nusipirktas dėvėtas automobilis, pravažiavus vos kelis ar keliasdešimt kilometrų ima ir rimtai sugenda. Vėliau automobilio pirkėjas sugedusį automobilį tvarkosi savo lėšomis arba kreipiasi į pardavėją su reikalavimu, kad šis kompensuotų automobilio remonto išlaidas. Tačiau kaip taisyklė, pardavėjas atsisako atlyginti automobilio remonto išlaidas. Teisiškai tokią situaciją galima pavadinti – paslėpti automobilio defektai.
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) pakankamai išsamiai reglamentuoja tokias situacijas. T. y. nustato pardavėjo ir pirkėjo teises įsigijus nekokybiškas prekes ar paslaugas. Tačiau nepaisant to, paslėpti automobilio defektai dažnam tampa tikras iššūkis ginant savo pažeistas teises. Jeigu buvote apgautas ar norite apsisaugoti, susisiekite.

ĮSIGYTO AUTOMOBILIO KOKYBĖ

Bendroji ir visais atvejais taikoma taisykle – pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, aptariamu atveju transporto priemonę, kurios kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas, daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Taigi, labai svarbu transporto priemonės gedimus ir bendrą būklė aptarti raštiškoje pirkimo-pardavimo sutartyje, o ne tiesiog žodžiu. Kadangi pardavėjas atsakys už automobilio trūkumus (paslėptus automobilio defektus), jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki transporto priemonės perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki  perdavimo. Atkreiptinas dėmesys, kad gauti konsultaciją dėl įsigytos transporto priemonės kokybės galite gauti Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje.

PAREIGA GARANTUOTI KOKYBĘ

Įstatymai ar sutartis gali numatyti pardavėjo pareigą garantuoti pirkėjui kad:

daiktai atitinka sutarties sąlygas;

sutarties sudarymo metu nėra paslėptų automobilio trūkumų, dėl kurių jo nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti;

nėra automobilio trūkumų,  dėl kurių jo naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų automobilio pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs.

Tačiau pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų automobilio trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo. Svarbi CK 6.333 str. nuostata, kad tais atvejais, kai pardavėjas garantuoja automobilio kokybę, jis atsako už jo trūkumus, jeigu:

Neįrodo, kad šie atsirado po automobilio perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė transporto priemonės naudojimo ar saugojimo taisykles;

Automobilio trūkumai atsirado dėl trečiųjų asmenų kaltės;

Automobilio trūkumai atsirado dėl nenugalimos jėgos.

Jeigu transporto automobilio kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės transporto priemonę, kad ją būtų galima naudoti tam, kam ji paprastai naudojami t. y. važinėti. Išimtis yra tada, kai  sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka transporto priemonę. Todėl tokiais atvejais pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokią transporto priemonę, kuri tiktų tam konkrečiam tikslui. Laikoma, daiktai, tame tarpe ir transporto priemonė neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis. T. y. tų savybių, kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį. Todėl jeigu paslėpti automobilio defektai paaiškėja vėliau, o dėl jų automobilio naudoti pagal tikslinę paskirtį negalima arba pavojinga, laikoma, kad automobilis neatitinka kokybės reikalavimų.

PASLĖPTI AUTOMOBILIO DEFEKTAI. KOKIAS TEISES TURI PIRKĖJAS?

CK 6.334 straipsnio 1 dalyje formuluojama bendroji taisyklė, kad pardavėjas atsako už netinkamą parduoto daikto kokybę, jeigu nenurodė pirkėjui ir su juo neaptarė daikto trūkumų. Šioje teisės normoje nurodyti pirkėjo teisių gynimo būdai yra alternatyvūs. Pirkėjas savo pasirinkimu, atsižvelgdamas į CK 6.334 straipsnyje nustatytas sąlygas, gali pareikšti pardavėjui šio straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintus reikalavimus.

ALTERNATYVŪS PIRKĖJO TEISIŲ GYNIMO BŪDAI, KAI PAAIŠKĖJA PASLĖPTI AUTOMOBILIO DEFEKTAI

Kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės. Šiuo atveju pirkėjas gali reikalauti, kad kokybės neatitinkanti transporto priemonė būtų pakeista kita tokia pačia;

Kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina. Reikalavimas sumažinti kainą dažniausiai pareiškiamas, kai transporto priemonės trūkumai yra nedideli ir juos galima ištaisyti. Todėl pirkimo kainos sumažinimas siejamas su transporto priemonės būtinosiomis remonto išlaidomis.

Kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti;

Grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.

Jeigu dėl paslėpto trūkumo, buvusio pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu, nupirktas daiktas žūva, tai pardavėjas privalo grąžinti pirkėjui sumokėtą kainą.

Jeigu daiktas žuvo dėl nenugalimos jėgos arba dėl pirkėjo kaltės, tai pirkėjui atlyginamas tik daikto vertės jo žuvimo momentu ir daikto kainos skirtumas.

Jeigu dėl paslėpto trūkumo daiktas žuvo, o pardavėjas apie tą trūkumą žinojo arba turėjo žinoti, tai jis privalo ne tik grąžinti pirkėjui sumokėtą kainą, bet ir atlyginti nuostolius. Tai tokios situacijos, kai, pavyzdžiui, dėl nusipirktos transporto priemonės sugedusios stabdžių sistemos, naujasis savininkas nesustoja ir padaro eismo įvykį. Taigi, šio eismo įvykio metu automobilis sudaužomas labai stipriai, o to pagrindinė priežasties, netinkama stabdžių sistema.

Sutarties sąlygos, panaikinančios ar apribojančios pardavėjo atsakomybę už daiktų trūkumus, negalioja. Išimtis apima  atvejus, kai pardavėjas pirkėjui atskleidė daikto trūkumus, kurie pardavėjui buvo ar turėjo būti žinomi. Taip pat atvejus, kai pirkėjas savo rizika pirko daiktus iš asmens, kuris nėra profesionalus pardavėjas.

PASLĖPTI AUTOMOBILIO DEFEKTAI IR AUTOMOBILIO TRŪKUMŲ REIKŠMĖ SPRENDŽIANT PARDAVĖJO ATSAKOMYBĖS KLAUSIMĄ

Pirkėjo, kuriam perduotas netinkamos kokybės daiktas, galimybę pasinaudoti įstatyme nustatytomis teisėmis įstatymų leidėjas susiejo su daikto trūkumų pobūdžiu. Sprendžiant ar pirkėjo pasirinktas jo pažeistų teisių gynimo būdas yra tinkamas, yra svarbu įvertinti kelias esmines aplinkybes:

Kada išryškėjo daikto trūkumai;

Dėl kokių priežasčių šie trūkumai galimai susidarė;

Ar galima daiktu naudotis nepašalinus jo trūkumų;

Ar tuos trūkumus įmanoma pašalinti už proporcingą kainą per protingą terminą;

Ar trūkumai yra esminiai.

Taip pat svarbu atsižvelgti ir į sandorio šalis, nes vienai iš sandorio šalių esant vartotoju, jai taikoma didesnė apsauga. Aptariamu atveju pirkėjui suteikiama didesnė galimybė rinktis vieną iš jau aptartų jo pažeistų teisių gynimo būdų.

BENDRIEJI REIKALAVIMAI DAIKTAMS

Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus. Pardavėjas neatsako pagal CK reikalavimus už bet kokį daiktų neatitikimą, jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba. negalėjo nežinoti apie tokį neatitikimą. Pirkėjas netenka teisės remtis daiktų neatitikimu, jeigu jis per protingą laiką po to, kai neatitikimą pastebėjo ar turėjo pastebėti, apie tai nepraneša pardavėjui ir nenurodo, kokių reikalavimų daiktas neatitinka.

PARDAVĖJO ATSAKOMYBĖS RIBOS UŽ PASLĖPTUS AUTOMOBILIO DEFEKTUS

Taigi, pagal CK 6.327 straipsnio 3 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo momentu, net jeigu tai paaiškėja vėliau. Tai reiškia, kad pagal šią nuostatą už paslėptus (neakivaizdžius) daikto trūkumus atsakomybė tenka pardavėjui. Remiantis CK 6.327 straipsnio 4 dalimi, pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris yra bet kokios pardavėjo prievolės pažeidimas. Tai apima ir garantiją, kad tam tikrą laiką prekės bus tinkamos naudoti pagal jų įprastą ar specialiai nurodytą paskirtį ar išlaikys aptartas savybes ar charakteristikas, pažeidimo pasekmė. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Ši nuostata taikoma, kai sprendžiama dėl pardavėjo atsakomybės už netinkamą daiktų kokybę ir pirkėjas turi įrodyti neatitikties kokybės reikalavimams faktą.

PASLĖPTI AUTOMOBILIO DEFEKTAI – TEISMŲ PRAKTIKOS APŽVALGA

Siekiant nustatyti, ar buvo paslėpti automobilio defektai ir ar pirkėjas turi teisę reikalauti atlyginti dėl paslėptų defektų patirtas išlaidas, o gal net grąžinti transporto priemonę pardavėjui, būtina atsakyti į nemažai tai lemiančių aplinkybių. Tačiau net ir įvertinus visas aplinkybes dažnai vienareikšmiško atsakymo tiesiog nėra.
Aiškindamas pirkėjo teisių gynimo būdo pasirinkimą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta galimybė pirkėjui grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis pažeidimas. Ši galimybė suteikiama kaip paskutinė teisių gynimo priemonė. Daugiau apie esminį sutarties pažeidimą galite sužinoti paspaudę šią nuorodą.

Po pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo nustačius, kad yra paslėpti automobilio defektai faktą ir, kad automobilis neatitinka sutarties reikalavimų. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje. Įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos, taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus.

ĮRODINĖJIMO NAŠTOS PERKELTI NEGALIMA

„būtent kasatorius privalėjo teismui teikti įrodymus, jog automobilis perdavimo metu neatitiko kokybės reikalavimų, turėjo variklio defektą ar kitų trūkumų ir jo eksploatuoti nebuvo galima nuo pat įsigijimo momento“.

„kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, nagrinėjamu atveju byloje nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog automobilis jo pardavimo metu nebuvo tinkamas naudoti pagal paskirtį. Kaip jau minėta, transporto priemonės pardavimo dieną pats ieškovas važinėjo šiuo automobiliu, nusipirkęs jį parvažiavo iš Utenos į Vilnių. O per 4 naudojimosi mėnesius nuvažiavo net 6000 kilometrų. Taigi nėra jokių abejonių, kad pagal paskirtį tiesioginę funkciją naudotas automobilis atliko ir jokių esminių gedimų, neleidžiančių juo važiuoti, nebuvo“.

Paprastai ši teisės norma, sudaranti pagrindą atleisti pardavėją nuo atsakomybės, taikoma, kai nustatomas didelis pirkėjo nerūpestingumas (neatsargumas). T. y., kai automobilio  yra paslėpti automobilio defektai, tačiau jie yra akivaizdūs ir lengvai pastebimi. Sandorio aplinkybės gali leisti pripažinti pirkėjo elgesį nerūpestingu ir tais atvejais, paslėpti automobilio defektai nėra labai akivaizdžiai pastebimi. Tačiau dėl daikto specifiškumo galėjo būti nustatyti prieš sudarant pirkimo–pardavimo sutartį.

„taigi kasatorius turėjo galimybę prieš sumokėdamas už automobilį jį patikrinti automobiliais prekiaujančioje įmonėje, tačiau šia įstatyme įtvirtinta teise nepasinaudojo, taip prisiimdamas rizikos dalį“.

AR BŪTINA FIKSUOTI PASLĖPTUS AUTOMOBILIO DEFEKTUS?

Teismai sutinka, kad  teisės aktai nereglamentuoja, kur asmuo turi kreiptis dėl automobilio remonto. Tačiau akivaizdu, kad asmuo, manydamas, jog apgaulės pasekoje įsigijo nekokybišką daiktą, per protingą ir kuo trumpesnį laiką apie parduoto daikto kokybės trūkumus (paslėptus automobilio defektus) turėtų pranešti pardavėjui. Siekiant, kad kilusiame ginče būtų kuo mažiau neaiškių ir ginčytinų aplinkybių, pirkėjas turėtų  imtis priemonių aiškiai ir tiksliai fiksuoti visus tokio paslėptus automobilio defektus. Dėl automobilio įvertinimo kreiptis į specializuotą įmonę, kurios išduoti dokumentai objektyviai liudytų apie daikto trūkumus ir defektus, buvusius iki daikto.

Kiekvienas asmuo turi domėtis savo teisėmis ir pareigomis, t. y. turi elgtis protingai. Protingumas reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai. Asmens veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens (lot. bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną.

Tai yra teisininko nuomonė, sudaryta apžvelgus galiojantį teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką. Už tiesioginį šiame straipsnyje pateiktos medžiagos naudojimą ir dėl to atsiradusias neigiamas pasekmės teisininkas neatsako.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Copyright © Visos teisės saugomos. | Newsphere by AF themes.