Greitieji kreditai – mitai ir realybė

Lietuvoje prieš kelis metus smarkiai išpopuliarėjo greitųjų kreditų paslaugos ir visą šalį greitai apskriejo žinios ir buvo sudaryta viešoji nuomonė, jog greitieji kreditai – tikras blogis ir finansinė praraja bet kuriam gyventojui.

Nepaisant to, kad šiandien šalyje ekonomika sparčiai plečiasi ir kyla į viršų, kreditavimo įmonės ir toliau plakamos kritikos kirčiais neva dėl to, jog naudojasi naiviais žmonėmis. Per kelis metus rinkoje ir visuomenėje buvo pasklidęs ne vienas mitas apie greituosius kreditus, kuriais kai kurie žmonės tiki iki šiol.

1.  Greitieji kreditai dalinami bet kam. Dažnai žmonės mano, jog pasiskolinti nedidelę sumą pinigų iš kreditavimo įmonių gali kone benamis iš gatvės ir taip gali sau prasigyventi, mat anstoliai teisiškai iš jo nieko negali išreikalauti. Iš tiesų tai nėra tiesa, šį mitą paskatino idėja, jog kai kurios kreditavimo bendrovės teikė kreditus net ir bedarbiams. Tačiau tokiems asmenims buvo sukuriamos išskirtinės sąlygos ir skolinama tik mokiems ar laikinai darbo netekusiems žmonėms. Be to, šiandien šalyje jau egzistuoja draudimas, numatantis, jog žmogus negali skolintis tokios sumos pinigų, kad palūkanos negalėtų sudaryti daugiau kaip 40 proc. mėnesinių žmogaus pajamų. Tai kaip reikiant paskatino žmones atsisakyti nereikalingo skolinimosi.

2. Kreditavimo bendrovių niekas nekontroliuoja. Kuomet greitieji kreditai šalyje buvo paskelbti kone kaip apvagiantys šalies žmones, viešumoje susidarė nuomonė, jog kreditavimo įmonių šalyje niekas neprižiūri ir jos laisvos veikti kaip nori. Tikroji tiesa, jog šalyje egzistuoja Valstybinė institucija Lietuvos bankas, kuris nuolat kontroliuoja bankus, o taip pat ir kredito unijas bei greitųjų kreditų bendroves. Ši įstaiga nuolat renka informaciją iš pavaldžių institucijų ir, negana to, skatina vykdyti atsakingo skolinimosi programas.

3. Skolintis tampa liga. Žiniasklaida nesidrovi kalbėti apie atvejus, kuomet kai kurie žmonės pasiskolina, o vėliau nebesugeba gyventi iš savo turimų pajamų. Tuomet jiems vėl reikalingi greitieji kreditai, kad galėtų išgyventi iki kitos algos. Kitą mėnesį – scenarijus kartojasi ir taip žmogui tampa vis sunkiau save suvaldyti. Tokiems žmonėms kreditavimo įmonių asociacija siūlo galimybę parašyti prašymą, jog kreditai jam nebebūtų suteikiami. Tiesa, kad tokių atvejų yra, tačiau tai nėra visiška taisyklė. Svarbiausia – atsakingas skolinimasis, kuris niekuomet nepriveda prie priklausomybės. Jei žmonės sugeba tinkamai įvertinti savo galimybes, jie niekuomet netaps priklausomų nuo greitųjų kreditų.